BT
2016-11-18

Turistų į Lietuvą srautai didėja, tačiau tai paveikia eksportą ir importą


Artėjant šventiniam laikotarpiui, padidėja ne tik mandarinų, žuvies ir kalėdinių dovanų importas, bet ir turistų į Lietuvą srautai. Remiantis Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 2015 metais, turistų iš užsienio srautas į mūsų šalį padidėjo 2,3 proc., lyginant su 2014 metais. Svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų 10-uke didžiausiu turistų augimu 2015 m. pasižymėjo Ukraina ir Norvegija. Pastarosios šalies gyventojų Lietuvą aplankė net 27 proc. daugiau nei 2014 m.

 

Turizmo departamento ataskaitoje teigiama, kad per praėjusius metus daugiausia turistų buvo sulaukta iš Vokietijos. 2015 metais Lietuvą aplankė 170 tūkst. vokiečių. Ir nors atvykėliai Lietuvos turizmo verslo biuždetą papildė 1,18 mlrd. EUR, dideli turistų srautai turi ir neigiamos įtakos kitoms verslo šakoms. 

Kaip teigia „BTL Group“ įmonių grupei priklausančios UAB „Ferry bookings“ komercijos direktorė Neli Karapetjan-Baranauskienė, kasmet didėja emigrantų, kurie šventėms grįžta į Lietuvą bei turistų, kurie vietoje kitų transportavimo būdų renkasi jūrinius keltus. Lietuvių skaičius, keltais grįžtančių iš Norvegijos ir Švedijos namo, šventinio laikotarpio metu padidėja apie 35%. Taip pat didėja ir turistų skaičius, kurie šventiniam laikotarpiui atkeliauja į Lietuvą keltais. Daugiausiai turistų yra iš Švedijos (15%), Olandijos (14%), Vokietijos (10%). 

Pasak „Ferry bookings“ komercijos direktorės, egzistuoja nerašyta visų keltų linijų taisyklė - šventiniu laikotarpiu, esant didelei keleivių bilietų paklausai, mažinami vadinamieji „cargo metrai“, t.y. vietoje sunkvežimių, keltuose priimama daugiau lengvųjų automobilių, o sunkvežimiai stoja į laukiančiųjų sąrašą. 

Taigi, iš anksto tinkamai nesusiplanavus produkcijos transportavimo, eksportu ir importu užsiimančios kompanijos susiduria su problemomis – kroviniai pradeda vėluoti. Su tokia situacija dažnai susiduria tie, kurie plaukia šiomis kryptimis: Lietuva-Švedija, Latvija-Švedija, Lietuva-Vokietija, Latvija-Vokietija, Švedija-Estija, Estija-Suomija. 

„Šventiniu periodu, keltai keičia išplaukimų grafikus ir kai kuriomis dienomis iš viso neplaukia. Dar situaciją pablogina nepalankios oro sąlygos. Kai dėl oro sąlygų atšaukiami keltai, visuose kituose – nelikę bilietų, turime žaibišku greičiu spręsti problemas ir ieškoti alternatyvų vežėjams kaip skubiau pasiekti išsikrovimų/pasikrovimų taškus.“ - pasakoja N. Karapetjan-Baranauskienė. 

Gruodžio mėnesį keltų bilietais prekiaujančios kompanijos, tokios kaip UAB „Ferry bookings“, užklausų sulaukia apie 35% daugiau nei kitais mėnesiais. Visada pirmenybė teikiama pastoviems klientams ir geriausius pasiūlymus gauna būtent jie. „Ferry bookings“ komercijos direktorė džiaugiasi, kad vežėjai į juos dažnai kreipiasi kaip į ekspertus ir prašo patarimo ar konsultacijos. Ir garantuoja, jog įmonė klientus konsultuoja nemokamai ir yra pasiekiami 24/7 (taip pat ir švenčių dienomis).

Statistikos departamento duomenimis, lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius tris ketvirčius, šiais metais, eksportas paaugo 2.4 proc., o importas – 5.1 proc. Analizuojant importo ir eksporto mastus su Europos sąjungos šalimis, eksportas iš Lietuvos ir importas į Lietuvą, iš tokių šalių kaip Švedija, Vokietija, Estija ir Suomija, sudarė atitinkamai 30.3 proc. ir 30.5 proc. 


grįžti