BT
2016-08-03

„Baltic transline“: nebegali tėkšti kainoraščio ant stalo ir būti geriausias


Įsivaizduojančius, kad Lietuvos logistikos sektoriaus įmonės konkuruoja tarpusavyje, Mindaugas Veselis, bendrovės „Baltic transline“ generalinis direktorius, sako nuvilsiąs. Pasak jo, viso sektoriaus ekonominis variklis yra už Lietuvos ribų ir pralenkti konkurentus vien kaina – labai sudėtinga.
 

 

Jo vadovaujama bendrovė – sparčiausiai šiemet augusi transporto sektoriaus „Gazelė“, o „BTL Group“, jungiančios UAB „Baltic transline“, UAB „Baltic transline transport“, UAB „Baltic transline rental“, UAB „Baltic transline logistics“, UAB „Ferry bookings“ ir UAB „Travel bookings“, apyvarta 2015 m. siekė 58,3 mln. Eur ir buvo beveik 22% didesnė nei 2014 m.

Ponas Veselis pasakoja, kad viena spartaus augimo priežasčių – prieš metus įmonėje įdiegta lieknosios vadybos – „Lean“ – sistema.

„Atvirai sakant, apsidžiaugė ne visi, tačiau rezultatų kai kuriuose įmonės skyriuose nereikėjo ilgai laukti. Nors rinka pernai buvo itin nenuspėjama ir metai nelengvi, pokytį į teigiamą pusę pamatėme iš karto“, – šypteli pašnekovas.

Anot jo, iki naujos praktikos pritaikymo įmonei labiausiai trūkdavo galimybės pamatyti, kaip sekasi, realiu laiku.

„Tekdavo laukti, kol analitikai pateiks informaciją apie tai, kas vyko prieš du mėnesius. Ir jeigu suklydai, išeina, kad bėgi paskui nuvažiuojantį traukinį“, – apibūdina p. Veselis.

Įsidiegus „Lean“ įmonėje atsirado ir nauja tvarka: kiekvieną rytą visi skyriai įmonėje pradeda susirinkimu, kuriame užfiksuojami praėjusios dienos darbo rezultatai. Jei šie neigiami, į specialias grafas ant sienų kabančioje lentoje įrašomi raudona spalva, jei teigiami – žalia.

„Kiekvienas savo rezultatą įrašo pats, o tai skatina pasitempti – niekas nenori rašyti raudonai. Tad jei kažkas nesiseka, darbuotojai ima galvoti, ką gali keisti, drauge – tai padeda ir grupei, mat komanda keičiasi informacija, žmonės mokosi vieni iš kitų“, – sako „Baltic transline“ vadovas.

Reaguoja greičiau

Didžiausia tokio kasdienio rezultatų fiksavimo nauda – galimybė greitai reaguoti į pokyčius, mat, vaizdingai lygina p. Veselis, transporto sektorius primena stovėjimą ant burlentės banguotoje jūroje, kai nuolat tenka balansuoti išlaikant pusiausvyrą.

„Labai norėtųsi susidaryti planą penkmečiu ir juo vadovautis, visgi realybė kitokia“, – šypteli p. Veselis.

Jam pritaria ir Donatas Nickus, „Baltic transline“ logistikos vadovas. Pasak jo, dirbant logistikos sektoriuje pavyksta susiplanuoti darbus dviem dienoms į priekį, kaip seksis toliau, nuspėti sunku, mat nuolat atsiranda pokyčių.

Tadas Barauskas, „Baltic transline“ komercijos vadovas, priduria, kad nauja tvarka leido įmonei paspartinti sprendimų priėmimą, todėl netgi geopolitiniai iššūkiai virsta galimybe įžengti į naują rinką.

„Anksčiau ilgai galvodavome, atidėliodavome, dabar galime reaguoti iš karto ir spėjame įšokti į važiuojantį traukinį“, – tikina pašnekovas.

Būtent naujai atrastos rinkos – pagrindinė priežastis, išauginusi „Baltic transline“ apyvartą. Tiesa, bendrovė neslepia – laisvos vietos nei vienoje rinkoje nėra, todėl augama dažniausiai konkurentų sąskaita. Anot p. Barausko, didžiausias „Baltic transline“ patrauklumas – galimybė vežti intermodalinius krovinius. Tam bendrovė naudoja ne tik savo turimą, bet ir partnerių infrastruktūrą.

Rungiasi su tūkstančiais

Pasak p. Veselio, įsivaizdavimas, kad Lietuvos logistikos sektoriaus įmonės dėl klientų grumdosi alkūnėmis tarpusavyje, klaidingas. Pasak jo, tikrasis sektoriaus ekonomikos variklis yra užsienyje ir Lietuva dėl ES ir NVS šalių rinkos konkuruoja su kitų šalių logistikos įmonėmis.

Pašnekovas vardija, kad itin agresyviai ir siūlydami gerą kainą Europoje dirba Lenkijos vežėjai, pigumu ir nebloga kokybe rinką stebina rumunai.

„Mes konkuruojame kokybe ir aptarnavimu, stengiamės atrasti vidurį tarp kainos ir kokybės, mat tokie žaidėjai turi didžiausią pasisekimą. Be to, Europoje vis svarbesnė tampa reputacija ir rekomendacijos. Nebėra taip, kad ateisi siūlydamas pigias paslaugas, trenksi kainoraštį ant stalo, ir būsi geriausias“, – aiškina p. Veselis.

Tarptautiniuose vandenyse susirėmimai dėl klientų milžiniški. Pavyzdžiui, pateikia pavyzdį p. Barauskas: „stambios Europos bendrovės paskelbtame pradiniame konkurso etape dalyvauja 2.000 bendrovių – tiek jų pateikė pasiūlymus vežti ta pačia kryptimi, kaip ir mes. Antrame etape įmonių lieka apie 250, o portfelį išsidalina 5-6 įmonės. Galite įsivaizduoti, kokia konkurencija.“

Stinga palaikymo

Daug dirbdami Vakarų rinkose „Baltic transline“ vadovai tikina pastebintys, kad jose stipriai propaguojamos nacionalinės bendrovės ir konkurentų iš svečių kraštų niekas išskėstomis rankomis nelaukia.

„Pavyzdžiui, Lenkijoje nacionalinis lobizmas ypatingai stiprus. Žengti į Lenkijos rinką lietuvių bendrovei ir kažką gero nuveikti – tikrai iššūkis“, – tikina p. Veselis.

Lietuvoje, sako jis, juntama nacionalinio palaikymo stoka.

„Lietuviai labai pragmatiški žmonės, paskaičiuoja, kur mažesni pinigai, ten ir renkasi. Labai norėčiau, kad būtų kitaip, bet šioje vietoje žmonių sąmoningumą dar reikia auginti“, – įsitikinęs „Baltic transline“ vadovas.

Plačiau skaitykite čia.


grįžti